-
Apie partizanų būrį, prieš Kalniškių mūšį
Noriu parašyti savo ir viso būrio Partizanų veiklą. Pirmiausia buvom visiem čekistų tarnautojų įspėti, kad nedirbtų čekistų naudai tai vieni nutraukė ryšius, o kita dalis pasitraukė į miestus dirbo juodą darbą, palike savo ūkius pašaliniam vadovauti tai šie komunistai retkarčiais pradėdavo nurodinėti vadovui ūkiu. Tuomet būrio vadas, Lakūnas įsakė skyrininkams iš tų ūkių komunistų viską galima maistui paimti ir jeigu rasit tuos savininkus parvežti į stovyklą, nenušauti bet jeigu jis su ginklu priešinsis tuomet galima šauti. Griežtai buvo uždrausta vietoje nušauti, nes būrys buvo sudarytas: tardytojai, teisėjai, ir sprendinių vykdytojai. Buvo surašomi suėmimo dokumentai. Kartu su partizanų dokumentais visais adresais, gimimo metais, slapyvardžiais, laipsniais, pareigomis ginklų paskyrimais. Ryte visi partizanai susirenka. Pirmiausia rytinė malda, pusryčiai, bendras pasakojimas kas ką sužinoję. Ryšininkų pranešimai. Vadovai visas žinias papasakodavo žinias su užsieniu . Visiems duodamos užduotys, kitiems ilsėtis iki pranešimo ką daryti. Į stovyklą, keliuose stovėdavo sargyba, kad pašaliniai žmonės neužeitų į stovyklą. Bet, kuris norėdavo įeiti, leisdavo su sąlyga,.kad jį kas nors užtars. Tai vienas buvo atvejis kai atėjo, bet niekas nenorėjo jo užtarti. O iš stovyklos jis jau nebegalėjo išeit. Tuomet davė jam įvykdyti reikalavimą. Kaip tik buvo jo kaimynas buvo dirbantis čekistų naudai. Tai jam liepė: „ Tu jį nusivesi į nurodytą vietą ir jį nušausi”, nes jam buvo priimtas sprendimas. Aš Pakalniškis buvau paskirtas Vanago skyriuje. O Vanago skyrius buvo sudarytas iš 32 dviejų vyrų ir 2 moterų. Lakūno pavaduotojas buvo Vanagas. Jis vadovaudavo mūšiams prieš priešą. Nors tokių kautynių nebuvo, išskyrus Gegužės 16 dieną.
Kovose dalyvavo skyrininkas Vanagas, vardu Vytautas Veličinskas. Daug kartų teko eiti, nes aš buvau jo skyriuje. Kada veda tai pasako ką daryti ir turi klausyti jo nurodymų. Į vežimus nešaudyti, nes juose buvo mūsų žmogus ir ūkininko arkliai. Be vadovo eiti su ginklu ir gąsdinti žmones, buvo draudžiama. Maisto neprašyti ir nereikalauti, bet jai duoda, galima paimti ir reikia padėkoti.
Tai visi žmonės palaikė. Aš su broliu dažnai išeidavau, paprašius skyrininko, nes man buvo visai netoli į namus, apie puse kilometro. O mes turėjom dokumentus. Reikėjo pasirodyti kaimynui, nes jis buvo komunistų pagalbininkas. 1945 gegužės 15 dieną su broliu nutarėme pareiti namo. Brolio atsiklausė savo skyrininko, jis leido. Mes kartu priejome kartu prie mano skyrininko paprašyti, kad leistų išeit, skyrininkas leido. Ir mane perspėjo, kad neužsibūtumėm ilgai, nes mes žadame pereiti į Varėnos miškus. Jums bus sunku susirasti. Tuo pačiu gavome pranešimą, kad žada vežti Atenykėlių ūkininką. Į Simną atvyko didelė rusų armijos dalis. Tai skyrininkas Vanagas sakė, kad trys skyriai partizanų, eisime saugoti. Vieni galėsite ilsėtis, o kiti budės pasimainydami. Taip ir buvo. Laukėme, bet niekas nepasirodė. Prabuvome visą naktį. Pradėjus švisti visus pažadino eiti į stovyklą. Tai buvo Gegužės 16 rytas.
Aš su broliu tuojau parėjome. Eidami nematėme nieko, bet tie kurie atėjo vėliau, pasakė, kad rusai supa mišką. Tada vadas Lakūnas visus sukvietė. Jis atsiklausė visų ką daryti, o tris partizanus pasiuntė į žvalgybą. Netrukus grįžo du ir pasakė, kad rusai iš tikrųjų supa mišką. Tada būrio vadas Lakūnas teiravosi būrio. Slėptis arba kautis? Visi vienbalsiu atsakė kautis. Tada būrio vadas leido tiems kurie turėjo šeimas pasitraukti. Būrio vadas pasitarė su kovos vadu Vanagu ir pervedė vadovavimą jam. Vytautas Veličinskas-Vanagas tuojaus pakvietė skyrininkus, su jais pasitarė, visiems pasakė kur eiti. Visus perspėjo, kad be jo įsakymo jokio šūvio ir pasirodymo neturi daryti.
Jam davus ženklą skyrininkams, jie duos ženklą partizanams kada galima šaudyti ir kada nutrakti ugnį. Tada visi laikėsi skyrininko nurodymo. Buvo išlanksto numatyta kas mes granatas ir kiek jų mes. Aš buvau paskirtas prie sunkiojo kulkosvaidžio. Tai dariau ką man liepė kulkosvaidininkas. Tuojaus buvo papildyta šovinių, granatų, įsakius partizanams, kurie žinojo sandėlius. Dėka būrio vado Lakūno, Jono Neifaltos ir kovos vado Vanago-Vytauto Viličinsko buvo labai gerai suplanuota
gynyba. Duodant atkirtį nemačiau nei vieno negyvo partizano. Ir niekas nėra sakęs, kad kas nors būtų žuvęs kovos metu. Daugiausia partizanų žuvo traukiantis iš apsupties.
Prašau skaityti mūšio eiga parašytą 2008 m. vasario 29 d
Jeigu norite nuo pat pradžių pasakojimą perskaityti, spauskite čia.
4 Atsiliepimai “Apie partizanų būrį, prieš Kalniškių mūšį”
-
admin October 1st, 2010
Sveiki,
rašykite komentarus.
Jeigu kam nors įdomu – ikelsiu daugiau. -
Juozapas October 28th, 2010
Man įdomu, seniai domiuosi šia tema, ir turiu pasakyti, labai džiugu, kad tokia svetainė (blogas) pasirodė. Tai išties reikalingas dalykas, o ypač šiuolaikinei mūsų visuomenei šviesti, kuri jau dėja spėjo pamiršti, kas yra kova, kas yra idealai ir kas yra tikroji tėvynės meilė.
Ačiū!
Juozapas -
virgilijus sumskis May 17th, 2011
Kodel apie Lietuvos partizanu kova,beveik nera kino filmu?visos tautos gerbia savo didvyrius ir tai labai ryskiai matosi ju kino filmuose,daznai net pripainioja nebuvusiu dalyku.bet nuo to kino filmas tik idomesnis.o jeigu sukurti lietuviska kino filma su holivudiskais efektais,musu istorijos apie partizanus,taptu net geresnes uz amerikieciu istorijas.finansai?o kokiam biesui mes turime savo valstybe su savo rinkta valdzia?ir dar-tokiuose kino filmuose butinai reikia isryskinti isdaviku ir snipu role iveikiant Lietuvos partizanu pasipriesinima,nes jeigu ne jie,tai suda stribai butu mate,bet ne pergale.galu gale,ju pergale buvo laikina,ir mes vistiek laimejom.laimejom deka zuvusiu uz Lietuvos laisve tais metais ir tai yra dar vienas dalykas,butinai turi buti kiekvieno kino filmo pabaigoje.the happy end.
-
Vaitkus gi buvo uzsibrezes pastatyti filmu apie partizanus, taciau, manau truksta finansavimo.Kaip bebutu , bet apmaudu, kad tokia svarbia tema, kaip pokario kovos, nera kuriami filma, tiesa, apie Luksa filma sukure, taciau, mano manymu silpnokai.
