-
Partizano Alfonso Juškausko prisiminimai
Iš vaikystės prisimenu, kokia mūsų šeima buvo. Tėvas Pranciškus Juškauskas, motina Anelė Juškauskienė. Turėjo jie 36 ha žemės. Šeimos sudėtis buvo 4 sūnūs ir 3 dukros. Vyriausioji dukra Albina gim. 1914 metais vyriausias sūnus Gediminas 1916 melais. Jaunesnieji sūnus Antanas 1919 metais Pranas 1921 metais ir Aš – Alfonsas 1923. Dukros Anelė 1924 metais, Janė 1929 metais.
Visi dirbome savo ūkyje. Vaikai mokėsi ŽŪ mokykloje. Vienas dailės mokykloje. Jaunesniosios seserys mokėsi gimnazijoje. Gyvenome pasiturinčiai. Rusams okupavus Lietuvą, nuo 1939 metų brolis buvo pašalintas iš dailės mokyklos, kaip “buožės vaikas”. Brolis Gediminas buvo tarnavęs Alytaus 1 pulko Birutės batalijone eiliniu. Ūkininkų vaikams buvo leidžiama pasirinkti trumpesnį tarnavimo laikotarpį (7 mėnesius,o ne 1,5 metų), bet reikėjo per 7 metus atitarnauti po viena, mėnesį. Buvo duotas arklys su visa jo įranga ir visi kariški drabužiai bei kardas, išskyrus kariškio ginklo nedavė. Rusams perėmus kariuomenę, iš brolio buvo atimta viskas kas yra …tik paliko kariškus drabužius, visą kitų, kas buvo lietuviška, nuimti. Gediminui buvo paskirta 7 ha žemės, buvo atimta kaip iš “buožės vaiko”. Šeima buvo užrašyta išvežti. Dar nebuvo paskelbta stoti į tarybinę armiją, bet brolį Gediminą vieną dieną sulaikė ir uždarė tardymui. Dviems dienoms praėjus, naktį, jie išsivedė į Simno kapines. Broliui buvo liepta bėgti, rusai į jį šaudė, bet nepataikė. Taip jis parbėgo namo ir daugiau jau nebesirodė. Gediminas susitiko savo kariuomenės draugus ir nusprendė kovoti prieš komunistus. Septyniolika raitų vyrų, kariškais Lietuvos drabužiais tai jau buvo 1944 metais. Apsiginklavę buvo gerai. Neturėjo nuolatinės vietos, Krokialaukio miškelis, Aniškio miškelis, Cijuntškio Rinkoto miškelis. Bet kai jau Kalniniškės miške buvo suburtas būrys Lakūno, tuomet iš vadovybės buvo gautas įsakymas eiti prie didesnės grupės, nes juos gali sunaikinti. Ir brolis Gediminas perėjo į Kalniniškės mišką į Lakūno būrį. Aš Alfonsus buvau pasidaręs metrikus 1928metų. O Pranas 1927 metų. Pagal amžių buvom neliečiami, bet vieną dieną mane suėmė, nes man buvo užrišta bintu šunvotė, bet patikrinus daktarui buvau paleistus po 3 dienų. O stribai žinoję mane buvo nepatenkinti, tada jie sugalvojo mane negyvą parvežti, banditą.
Namuose mane radę, paėmė ir vežėsi į Simną visi girti stribai tai pavežėję į kaimo galą liepė palikti maistą ir bėgti namo. Aš bėgau, o stribai šaudė. Kulkos į žeme šalia manes, bet nekliudė. Parbėgęs papasakojau broliams, tada visi pasitarėme. Kitos išeities nebuvo tik stoti į partizanų būrį. Nes jau brolis buvo partizanas Lakūno būrio. Tada broliai Antanas, Pranas aš ir Austrevičiaus Juozas nuėjom į būrį kadangi brolis Gediminas jau buvo žinomas. Tada mus mielai priėmė, davė slapyvardžius, išdavė ginkus, prisiekdino, išskyrstė visus: perdavė skyrininkams nurodė visą tvarką kas galima, o ko neturi daryti griežtai laikytis nurodymų savo skyrininkų, savivalis iššėjimas iš stovyklos – priesaikos sulaužymas. Man buvo duotas Pakalniškio slapyvardis.
Pasakjimą toliau skaitykite čia.
4 Atsiliepimai “Partizano Alfonso Juškausko prisiminimai”
-
Man labai patiko. Aciu uz informacija.
-
O galima kazkur detaliau?
-
Rimas October 13th, 2012
Sveiki gal kam teko pazinti ar girdeti apie partizano slap. Tarzanas likima
-
Tomas October 13th, 2012
Siulau aplankyti svetaine http://partizanai.org/
Ten yra DAUG knygu apie partizanus. Zinodami kureme kraste veike “Tarzanas” – parsisuskite susijusiuas knygas ir padarykite apiešką pagal raktažodį “Tarzanas”. Gali būti, kad šiuo slapyvardžiu buvo daugiau nei vienas partizanas.
