-
Prisiminimai Kalniškių mūšio
Prisiminimai pačios pradžios užpuolimo čekistų ir sovietų kariuomenės Kalniškių miške 1945 05 16 d.
Aš su trim skyriais partizanų buvome išėję su užduotim į Atesninkėlius naktį, o gegužės 16 d ryte grįžę į stovyklą pastebėjom, kad kariuomenė jau supa mišką. Tada vadovai sušaukė visus atsiklausti, ką darome, ar slepiamės, ar ginamės Dauguma sutiko gintis, o vadovai pasakė, kad kas nori gali pasitraukti.
Tada visiems buvusiems stovykloje buvo išduota papildymas ginklais, šaudmenimis ir granatomis. Man pristatė sunkųjį kulkosvaidį ir pasakė, kad aš turiu padėti kulkosvaidininkui. Davė vieną dėžutę su šoviniais ir kitą kaspiną ant savęs nešti, ir padėti traukti kulkosvaidį.Buvo trumpa informacija, kad visi kovotojai turi vykdyti skyrininkų įsakymą, duodant komandą. Vadas duos įsakymą, kada bus galima šaudyti. Be vado nurodymo jokio šūvio, nė pasirodymo neturi būti.Tai pasakė Vanagas.Jis nurodinėjo visiems skyrininkams. Kiek žinau buvo 5 skyriai.Jis įsakė eiti į nurodytą vietą kalno viršūnėje. O aš kaip padėjėjas turėjau daryli, ką man liepė kulkosvaidininkas. Buvo visiška tyla, tik tolinu automatų šūviai buvo girdėti, bet tie šūviai vis labiau buvo girdimi. Neilgai trukus jau pasirodė ir kariuomenės būrys, ėjo vis šaudydami iš automatų. Kai prisiartino visai arti aš labai aiškiai mačiau rusus, net buvo mintis, kad gal pasiduos vadas. Bet tuo momentu Vanagas buvo už mūsų kulkosvaidžio ir įsakė visiems šaudyti. Ir užvirė didžiausias šaudymas, ir granatų sprogimas. Neilgai truko gal kelias sekundes ar minutes. Po to buvo visiška tyla. Toje vietoje, kur buvo matoma kariuomenė, kaip siena juodų dūmų, visiškai nieko nesimatė, tik tolimi automatų šūviai buvo girdėti. Tada vadas Vanagas įsakė visiems keltis ir eiti. O mano kulkosvaidininkui liepė, jei šaudys, tai pridengti. Bet toje vietoje nebuvo jokio garso, tada ir mes juos pasivijome ir ėjome, kur vedė vadas. Gerai prisimenu, kad ėjom gana toli, aplenkdami kelis kalnus, net mano buvo mintis, kad gal čia mūsų neieškos. Apsistojome nurodytame kalne.Visi pasiruošėme vėl laukti kariuomenės. Negaliu pasakyti, kiek laiko truko, kai pasigirdo didelis šaudymas. Tuomet pagalvojome, kad gal kur su mūsų kovotoju susidūrė. Ir vėl po kurio laiko buvo didelis šaudymas. Bet pasirodo, kad kariuomenė eidama į kiekvieną kalną darė puolimą, bet kai mūsų nerasdavo ėjo tolyn Kariuomenė ėjo vienu būriu. Gal nesitikėjo ir prie šio kalno puolimo, bet kai prisiartino labai artį, tai vadas davė komandą šaudyti. Ir vėl pasikartojo toks mūšis. Visiems buvo pasakyta palikti tą vietą ir eiti toliau, nes gali apsupti mus žiedu. Pasitraukėme jau tolyn, buvo girdėti tik tolimi šūviai…
Paėjome toliau ir vadas Vanagas pasakė, kad mes jau atkirsti nuo ginklų Dabar leido gelbėtis kaip kas sugeba. Jeigu kas dar turi šovinių, tai liepė palikti. Mes skirstėmės grupelėmis ir reikėjo prasiveržti iš apsupimo. Mano brolis Pranas (slapyvardis Kalniniškėnas) atėjo su savo skyrininku ir sako, jei kas norite einam su manim, aš čia gerai žinau visas vietas ir išvesiu. Aš su broliu sutikau .Dar vienas iš to paties skyriaus (slapyvardis Basanavičius)ėjo. Mes ėjom, kur vedė mano brolio skyrininkas. Priėjome prie saugomos iškirstos linijos ir matom, kad ant kalno stovi kareivis su ginklu. Mūsų vadovas pasakė visiems sustoti vienoje eilėje ir kai pasakysiu tada visi kartu bėgsime, tai vistiek kuris liksime. Jis nestojo kus nors vidury, kad liktų gyvas, bet stojo pavojingiausioje vietoje ten, kur galėjo pirma kulka kliudyti.
Laimingai perbegom į tokį raistą, kur vandens buvo beveik iki juosmens.Tada vadovas sako pasižiūrėkite ar nekliudė kulkos. Visi apsičiupinėtom save, bet nieko nesijautė, tik vadovas sako štai mario lietpaltyje skylutės kelios, į mane pažvelgęs sako, kad ir tavo rankove nudrėksta. Aš sakau, gal kur nors į šakas,o jis sako, kad į šakas taip nebūna.
Dabar sako vadovas skiriamės po du nebus taip pstebima. Šautuvus numetėm į vandenį. Mes eisime į Lazdijų upelį, o aš su broliu pasakėme, kad eisime į Šeštokus. Tenai mūsų gerai žinomas žmogus (Liutkauskas). Bėgt nebėgom, bet toks smarkus žingsnis buvo, kad vargu ar kas būtų bėgte pavijęs. lr staiga matom raitas rusas ant arklio su žiūronais į mus žiūri. Brolis sako jis mus pastebėjo ir sako, ištraukęs granatą susisprogdinam. O aš jam pasakiau, kad aš nesutinku ir pasakiau, kad būkim pasiruošę. Kaip lieps rankas pakelt, tada sprogdinsime granatas, nes abu turėjom po granatą. lr taip priėjom ten, kur galvojom, o Šeimininkas Liutkauskas kapojo šakas. Jis mus nuvedė į tvartą ir pasakė, ar jūs lįskite po mėšlu ar ant tvarto, nes gyvulių nebuvo, tuščias tvartas. Tada pasidairėm ir mintis lipt ant tvarto, nes mėšlą sujudinsi bus žymu, kad čia, kas yra. Bet tvartas molinis, aukštas, nežinau kaip mes ten užlipom, stogas dengtas skiedrom, tai pasidarėm plyšelį ir stebim. Neužilgo žiūrim šeimininkas rodo ranka kareiviam, o jų buvo gal 6-8. Bet vienas, matyt, vyresnis priėjo atidarė tvarto duris, pažiūrėjo ir vėl uždarė. Pradėjo temti, šeimininkė atnešė valgyti ir pasakė, kad nieko negirdėti, rusų nematyti. Tada šeimininkas Liutkauskas papasakojo, kad aš juos apkvailinau, pasakiau, kad mačiau nubėgo per kiemą ir jau jie negrįžo. Gal buvo kokia pirma valanda nakties, mes išėjome pasiklausydami. Buvo labai graži naktis, nieko nesigirdėjo. Ir taip traukėme namo, .arčiau Krosnos, per pušynėlį perėjom į Atesninkėlių kaimo galą. lr taip priėjom savo kaimą, nors į namus buvo nesaugu, nes dažnai apgaule kareiviai ir stribai laukdavo mūs pareinant. Bet mes turėjom kaimo laukuose gerą žmogų, senutę Ivanauskienę, tai ji nueidavo ir patikrindavo, ar kas nesaugoja. 0 mes namuose turėjom, savo laukuose ir prie trobesių bunkerius, septynis įvairiose vietose.
Tai tiek galiu pasakyti apie savo buvimą tame mūšyje Aš pasakoju tai, ką aš pats veikiau, nes man nepatinka, kai rašoma visiškai nesąmoningi, nebūti dalykai.
Apie tolimesnę įvykių eigą galite paskaityti čia.
Šių įvykių yra garso įrašą rasite čia.
4 Atsiliepimai “Prisiminimai Kalniškių mūšio”
-
admin October 1st, 2010
Rašykite komentarus!
-
Juozapas October 25th, 2010
Puikus liudijimas!
Gal specialiai šiam blogui interviu su liudininku darėt? -
stasius November 21st, 2011
As labai domiuosi partizanais, ir aciu tau, gerasis zmogau,kad ir tu uzsiemi ir rasai tokius dalykus. Gal supras koks emigrantas,kad musiskiai cia zuvo ne veltui…
-
Minde December 28th, 2011
O prie ko CIA emigrantas?
